Pradėti krauti lagaminai, lengvas nerimas ir juoda nežinia.
Atsisijojau daiktus, nusodinau mintis ir ramiai, beveik ramiai, prisėdu paskutiniam trumpam įrašui iš LT. Kaip keista. Kai sumąsčiau išvažiuoti, buvo dar rugsėjis ir atrodė viskas taip toli, o dabar - jau rytoj keliu sparnus į nežinią. Nežinomybė. Būtent tai manęs ten laukia, ir apart stogo virš galvos nieko daugiau neturiu. Bet, gal taip ir geriau. Bus šiek tiek daugiau laiko adaptuotis, pramokti kalbėti ir apsiprasti su aplinka.
Pasiilgsiu savo krašto, pasiilgsiu brangių žmonių, draugų ir pamėgtų vietų. Tačiau mielai visų lauksiu atvykstant į svečius.
Bye;)
Būtinai pranešk, kaip seksis :)
AtsakytiPanaikintiaš visai netyčia užklydau į šitą blogą, bet atsimenu, kaip pati sėdėjau vakarą prieš išvykstant į koledžą Italijoj ir neįsivaizdavau, kas bus :) viskas susitvarko, net ir prie italų gyvenimo būdo galima priprasti. Sėkmės!
AtsakytiPanaikintiJusti, po truputi gal pradesiu kelti naujienas;)
AtsakytiPanaikintiIeva, geras tas nezinomybes jausmas:)