Nuo ryto galvoje skamba kalėdinės dainos. Pasiilgau sniego. Pasiilgau šventinio periodo, viso šurmulio, jausmo ir mažo virpuliuko viduje, kurį sukelia pasiruošimas šventėms. Dovanų pirkimas paskutinę minutę, malimasis po prekybos centrus, kvepiantys imbieriniai sausainukai, karštas vynas su cinamonu ir citrinos griežinėliu, šviežutėlės iš pečiaus ištrauktos mamos keptos bulkos.
Šios šventės bus kitokios. Jau pernai buvo kitokios, nes buvom tik dviese su mama, bet šiemet bus dar kitaip. Darbas šv. Kūčių dieną. Nebus sukiojimosi virtuvėje prie keptuvių ir puodų. Na, nebent mane priverstinai išvytų atostogų - sukaupiau per daug dienų...
Noriu karšto vyno. Bet dar per anksti. Užtenka, kad prekybos centrai jau pradeda puoštis, neatidarysiu sezono, kol nebus įžiebta miesto eglė. Paskutiniais keliais metais tai jau tapo savotiška tradicija, nelaužysiu jos.
Po truputį reikia pradėti sukti galvą ir ieškoti dovanų. Buvau sumąsčiusi, bet paslaptingai dingo mano sąsiuvinis, kurio turinį būčiau panaudojusi. Dabar reikia mąstyti iš naujo.
