Trys savaitės. Kol kas tai tapo savotiški mini "jubiliejai", parodantys, kiek laiko praleidau Crawley. Dar savaitė ir skaičiavimas prasidės mėnesiais. Daugoka, kai beveik nieko neveiki. Bet visai mažai, kai suvoki, kad čia jautiesi kaip namie ir net nenori grįžti atgal. Kai akimirką pamąstai, kad tas laikas pralėkė taip greitai, kad atrodo jau visą amžinybę čia esi.
Tik kad kas nors dar kokį darbelį pametėtų, būtų beveik tobula. Nes laikas bėga, piniginė su santaupomis pamažu plonėja. Bet neprarandu vilties. Ne taip kaip viena persona, su kuria dabar gyvenu. Šis ne tik pats nedirba, bet ir kitiems burba, kad nesusirasiu (mat čia jo tokie bajeriai, kaip ir nuolatinis bambėjimas išvertus pilvą priešais tv ekraną bei savo nuomonės primetimas kitiems). Bet neverta gadinti nuotaikos neigiamomis emocijomis apie energetinius vampyrus.
Smagu jausti laisvę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą