trečiadienis, rugsėjo 29, 2010

Didieji pokyčiai

 
 
Keičiasi pasaulis.
Ne.
Keičiasi žmonės.
Keitiesi tu, keičiuosi aš. 
Ateina laikas paminti senus principus, nusistovėjusias vertybes, paminti su idealizmu sumišusį išdidumą ir keistis vardan savo sveikatos ir ateities. Vieną dieną, jau žinodamas savo esamą situaciją, prieini kryžkelę ir pamatai du kelius: lygų ir nusistovėjusį, bei vingiuotą, duobėtą, vietomis siaurėjantį ir kone išnykstantį,  pamatai dvi ateities vizijas. bet tu net nesustoji. Būtų lengviausia nueiti jau seniai nulietu ir daugmaž žinomu taku. Tačiau negali juo eiti - uždėtas šlagbaumas ir esi priverstas rinktis sunkesnįjį. 
 
Jau seniai jaučiau, kad mano kely artėja šis išsišakojimas. Kol vieną dieną priėjau jį.  Tik nemaniau, kad sunkesnįjį kelią būsiu priversta rinktis dėl materialinių dalykų, šiu atveju - pinigų. Aš iki kaulų smegenų esu idealistė. Niekada netikėjau, kad būsiu priversta bėgti ieškoti geresnio gyvenimo, bet gyvenimas tik dar kartą parodė savo grožį - realybė žiauri ir negailestinga. Netikėjau, kad kada nors paliksiu man brangias vietas, mylimus žmones, be kurių bus labai sunku. Bet, belieka susitaikyti su tuo.

Dabar, grįžusi į savo gimtuosius namus, viską darau kitaip: žvelgiu kitaip, kvėpuoju kitaip, net vaikštau kitaip. Viską darau lėčiau, giliau ir aštriau, tarsi bandyčiau viską į save sugerti, viską užfiksuoti, nieko nepraleisti, kad vėliau tie dalykai man padėtų ištverti, kad sunkiomis akimirkomis sušildytų mane. 
Nedžiugina...

3 komentarai:

  1. Netyčia užklydau, kai pamačiau vyriškį šitaip sėdintį ant uolos krašto, pasidarė silpna, o dar pamaniau, kas būtų, jei ši uola atitrūktų...ir šiurpuliukai nuo pat pečių perbėgo per visą kūną:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš kaip tik stengiuosi negalvoti "kas būtų,jeigu..." gyvenimas ir taip per daug įtemptas, tad kam save apkrauti bereikalingomis mintimis ir nuogastavimais:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Reikia vistik būti be galo stipriu žmogumi, kartais gyvenimo duoti išbandymai ne tik užgrūdina, bet ir sužeidžia visam gyvenimui ir tie randai, laikas nuo laiko duoda apie save žinoti, nori to, ar ne, galvoji apie tai, ar ne, tiesiog psichologiškai žmogus esi paveiktas taip, kad tų minčių blogų nusikratyti praktiškai neįmanoma, teoriškai gal:)

    AtsakytiPanaikinti