Užpustytos pėdos.
Leidžias horizonte saulė raudona.
Tyliai žybsi žvaigždės.
Rytuos mėnuo teka.
Pasiklydo žemėj siela vieniša.
Taip būna, kai nesusitari su protu ir bandai per prievartą išspausti kažką "iš širdies".
Padrikos mintys.
Sugalvojau eilutę. Kol išsitraukiau rašymo priemonę ir sąsiuvinį, ji dingo. Išgaravo. Ją užpustė. Ji pasiklydo smegenų žievės vingiuose. Ištirpo kaip sniegas pavasarį.
Ir kodėl niekas neišranda minčių skaitymo ir automatinio jų įrašymo mechanizmo? Ką? Negi kinai, nors gal ne kinai... Kodėl japonai to dar nesukūrė? Juk jie pasikaustę mikroschemų pasaulyje.
O kartais man tokio prietaiso labai reikia. Tad bandau popieriuje pati išrasti, sukurti, t.y. "NE" rašliavonėj išplėtoti tokią idėja. Dėl to šis projektas labai lėtai juda į priekį. Trūksta fantazijos, minčių ir genialių idėjų, o mokslinės fantastikos literatūros nemėgstu skaityti:]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą