trečiadienis, birželio 08, 2011

Kai nežinai ką pasakyti



Retai atrandu laiko prisėsti ir pasipasakoti sau. Per daug būnu pavargusi, tingiu kaboti prie kompo, nes randu įdomesnių užsiėmimų, o ir laiko tam lieka ne per daugiausiai.
Myliu pavasarį čia. Myliu vasarą čia. Keista, nes jau apsipratau. Sakiau, kad man čia patinka? Myliu savo darbą - kuo niekada nebūčiau patikėjusi, kad atrasiu tokį. Negaliu būti liūdna, nes tada visi klausinėja, kur pamečiau savo šypseną. Kas dieną išmokstu ir atrandu kažką naują.

I like it. I like here.

3 komentarai:

  1. Liūdnam būti reikia ir būtina... Nebūtina pašaliniams šipsotis, o ir nereikia :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Turėti mylimą darbą yra labai gerai. Džiugu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš kaip tik stengiuosi kuo daugiau šypsotis. Pabandyk ir tu, pamatysi, kaip smagu to šypsnio sulaukti atgalios ;)
    O darbas, žinoma, mylimas. Pirmiausia dėl pačio pobūdžio, be to ir pats kolektyvas viską įtakoja.

    AtsakytiPanaikinti