šeštadienis, rugpjūčio 20, 2011

Kaip gerai, kad Tu nesupranti



Yra dalykų, kurie turi tarpusavio ryšį. Kurie asocijuojasi su vienu ar kitu gyvenimo epizodu, kurie visada kažką primena. Vieni kelią šypseną, tuo tarpu kiti skaudžiai gelia. Tai neišvengiama.

Viena daina.

Ji visada man primena Tave. Kai veždavai mane namo ir prašydavau ją perjungti, bet tu vis tiek sukdavai dainą iš naujo ir iš naujo. Prisimenu, pirmą kartą įjungiant, tu klausei manęs, ar man patinka šis atlikėjas. Išties patinka.

Viena vieta.

Ji visada man primena Tave. Todėl, kad pirmoji tavo foto, kurią pamačiau, buvo būtent iš ten. Visada prisimenu tave ten nuvažiavusi.

Kur Tu dabar esi? Kuriam pasaulio pakrašty? Ir ką veiki?
Žinau, kad bandai susivokti savyje. Aš žinau, kodėl, ir stengiuosi tave suprasti. Nes, priešingai nei tu, aš galiu tai ištverti. Bet aš neleisiu tau pabėgti. Prisimeni, aš tau pažadėjau? Dar nesumąsčiau būdo, kaip tą padarysiu, bet neleisiu. Jei reikės, kalbėsime labai rimtai, jei reikės...

Bet... Žinai, ne Tu turėtum bėgti... ne Tu.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą