trečiadienis, birželio 02, 2010

***



Surinkau išbarstytas žvaigždes,
Kai begėdis mėnulis užmigo
Ir pakrantėmis brėkšdamos kilo,
Plukdant klegesį ryto auksinio
Saulės kasos pažiro.

Surašiau nutylėtus žodžius,
Kur lindėjo giliai prirakinti,
Dar nespėjus žmonėms sunaikinti,
Nešant fakelus degančio ryto
Man į delną nukrito.

3 komentarai:

  1. Pernelyg paprastas rimas sukelia vaikiškumo įspūdį. Nors metaforos geros. /išbarstytas žvaigždes; žodžiai prirakinti/

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gražu, visas tas paprastumas eilėraštį padaro tokį mielą :))

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aurimai, rimas vis dar lieka mano silpniausia iš silpnų rašymo grandžių. Taip pat ir pernelyg siauras žodynas. Tai įtakoja rimavimo kokybę. Džiugu sulaukti vertingų pastabų. Ačiū :)

    Juste, ir tau ačiū ;) paskutiniu metu man jie visi mieli tampa, gal kad retai juos rašau, o gal dėl pačio jo gimimo proceso...

    AtsakytiPanaikinti