šeštadienis, kovo 12, 2011

Kaip aš susipažinau su ponu Guinness


Jau ko nepadariau būdama Lietuvoje, UK, sakiau sau, būtinai išbandysiu.

Gerokai (kol kas mėnuo man jau reiškia gerokai) svetur apšilusi kojas, pradėjau pažindintis su tam tikrais veikėjais. Iš vieno nemažiau svarbaus piliečio esu girdėjusi apie labai gerbiamą draugelį Guinness, tad, pamaniau, kodėl man su juo nesusipažinus. Turiu pridurti, kad trauniojosi šis pilietis ir Lietuvoje, tik ten man nelabai leido kišenė prie jo prieiti, mat brangiai plešia, zaraza. 

O viskas prasidėjo, kai vieną gražią ir saulėtą popietę užsukau pas indusiką (čia tokios privačios indų valdomos parduotuvėlės) nusipirkti nerealiai skanaus sidro Skrumpy Jack. Lietuvoje esantys sidrai nė iš tolo neprilygsta šiam skanėstui - gėdytųsi visi tie, kurie vaidina gaminantys "sidrą". Bet ne apie tai. Nusitvėriau dvi pakuotes ir jau buvau bėganti susimokėti, bet akys užkliuvo už juodos skarbės, pavadinimu "Guinness". Čiupau ir jo pakuotė po pažastimi. 

Nepasakosiu, kaip grįžau namo, nes nieko blogo nei gero nenutiko. Bet pargrįžusi namo ilgai nelaukiau ir ištuštinau dvi skarbes tamsaus su putele alaus - va čia buvo dar vienas gėris, kurį atradau. Viskas būtų buvę super, jei ne tas šaldytuvę tūnantis ir už akių kliūnantis Skrumpy Jack. Dar pora skarbių sidro ir Dalia jau plaukia (daugelis mane pažįstančių žmonių žino, kad man nedaug reikia iki pilnos laimės). Vakare valgant šašlus (beje, sezonas atidarytas - yahoo) puskės vyras pasiūlė paragauti viskio - dar vienas skanus dalykas, ypač su kola. Bet ilgai netęsusi, vakarą užbaigiau vėlgi su sidru. Lova sukosi nerealiai, rankos metodas prie grindų suveikė.

O ryte prasidėjo "linksmybės". Prakeikiau pasaulį - galva plyšta, tualetas mano draugas. 3 puodeliai karštos mėtų arbatos (patikėkit, kai bloga ir reikia išvalyti visą skrandžio turinį, tai puikiai tinka), ilgas monologas užsirakinus WC kambarėlyje ir aš jau matau pasaulį - kol nesmigau miegoti į lovą. Viskas baigėsi tuo, kad buvau priversta keliauti į miestą, nes reikėjo nuvežti dokumentus į agentūrą... plyštančia galva.

Moralas - nemaišykit, vaikai mieli, arba, jei jau tai darot - bent laipsniškai ;)

2 komentarai:

  1. Įdomiai, įdomiai :))
    O va man guinness nepatinka. Nors gėriau iš stiklinių buteliukų (manau, jog stikliniai buteliai, o ne skardinės išlaiko tikrą alaus skonį), man jis pasirodė kartokas ir.. na, ne man. :)) Bet atradau Volfą Engelman. Niamu..

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jo jo, tas Volfas irgi neblogas:) Nors man labiau tamsus alus, šis irgi vienas mano mėgiamų:)

    AtsakytiPanaikinti