trečiadienis, balandžio 21, 2010

"Nepavykęs eksperimentas" [1]

Atradau siūlo galą. Supratau, ko noriu iš šio kūrinio. Išsiaiškinau ir susitariau su savimi, koks jis turi būti ir kaip turi atrodyti, nes pirmoji jo versija, tiksliau rašymo stilius buvo per sunkus, per griežtas. Gal ir įdomus, būtinai kada nors tokį dar išplėtosiu, bet dabar norėjosi paprastumo.
Bus po nedaug. Darbe sumąstau, vakare kiek spėju perrašau. Nėra tiek laisvo laiko, kad sėsčiau ir liečiau mintis. Bet džiaugiuosi bent tuom, kad visa grįžo į mano gyvenimą. Net ir tas mano norimas pavogti pavasaris tapo visai mielas ir džiugus:) Kūryba daug duoda žmogui. Džiaugiuosi, kad tai atradau.
Nebus skyrių. Bus vientisas tekstas...




Nuskambėjus žadintuvui, Kamilė vangiai pramerkė vieną akį, nes tik tiek teįstengė, ir ištiesė ranką iki ją pažadinusio daikto. Ši nerangiai trinktelėjo į spintelę, o nuo tokio staigaus judesio, galva ir visu kūnu nuvilnijo nepakeliamas skausmas. Mergina tyliai suinkštė keiksnodama vakarykštę dieną. Ir taip kiekvieną pastarąjį rytą. Tad ji jau buvo beveik įpratusi prie tokios savo būsenos.
Mergina lėtai išsiropštė iš sujaukto savo guolio ir nusvirduliavo į vonią. Taip pat keiksnodamasi. Niekada ankščiau Kamilė nevartojo necenzūrinių žodžių. Iki tos dienos, kai, tik prasidėjus atostogoms, ji susikrovė lagaminus ir paliko savo vaikiną. Dabar mergina priversta grūstis nuomojamame vieno kambario butuke.
Rieškučiomis prisėmusi šalto vandens, šliūkštelėjo sau ant veido. Oda lengvai sudilgčiojo, bet akys jau daug plačiau atsivėrė. Tad po ilgo laiko Kamilė pakėlė galvą ir pažvelgė į savo atvaizdą veidrodyje. Nuo ašarų paburkusios didelės mėlynos akys, rodės, tapo dvigubai mažesnės. Tamsūs ratilai po apatiniais vokais išdavikiškai bylojo dar vieną bemiegę naktį. Auksiniai banguoti plaukai prarado savo žvilgesį ir dabar prilipo prie drėgnų įdubusių skruostų. Skaisti oda tapo išblyškusi.
Drėgna ranka Kamilė uždengė veidrodyje savo atvaizdą.  Beveik mėnesį laiko trunkantis šis transas paliko ryškius pėdsakus tiek merginos išorėje, tiek viduje. Sielos žaizdas dar ilgai teks gydytis. Tad mergina giliai atsiduso ir lipo į dušo kabiną.

6 komentarai:

  1. Galbūt per daug "Kamilė" ir "mergina", gal net "ji". Bet taip būna, kai smulkiai aprašinėji dieną. Ypač prasidedančią. (:

    Žiūrėsim, kas bus. Mane dar pačioj pradžioj patraukė tekstas, kai rašei forume, ir aš labai laukiu, kol padėsi paskutinį tašką. Nes tuomet galėsiu vėl viską perskaityti. ((:

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaitant blaivia galva, jų išties per daug:) Ačiū labai (hug) Pratrinsiu truputuką...

    Iki tavęs man dar laaabai toli ;] Bijau nuvilti... bet bandau paminti šią paiką baimę.
    Stengsiuosi išstenėti, kasdien, po truputį prisėdant. Tik neskubėsiu, noriu mėgautis tuo:]

    AtsakytiPanaikinti
  3. Negalima savęs lyginti su kažkuo kitu ir sakyti: Man iki to ir to dar laaabai toli. Kodėl? Todėl, kad kiekvienas rašo skirtingu stiliumi, skirtingai dėsto mintis, skirtingą turi patirties bagažą. O su manim savęs apskritai nelygink, nes aš esu blogas pavyzdys. Tavo proza yra trileris, detektyvas, romanas ir kitos rūšys, kuriose svarbu faktai, veikėjų pastebėti skirtumai, veiksmas, santykiai ir panašiai. Aš rašau daugiau apie vidinį žmogaus pasaulį, nes tai man geriausiai sekasi. Na gerai, prisipažinsiu, esu sušikta rašytoja, kai reikia rašyti apie veiksmą. O štai tu - ne. Turi gerai išvystytą fantaziją ir nuovoką, kada gana, kada sustot kažką rutuliot. :))

    Visu šitu postu aš tau norėjau pasakyti... SĖKMĖĖĖS!! (hug) O pakalbėsim kada apie viską giliau prie kavos puodelio. A gerai? :))

    AtsakytiPanaikinti
  4. O mane žudo tai, kad nemoku perteikti jausmų. Gaunasi tik sausas tekstas... Režisūrinis...
    Pasirašau pasiūlymui, tik geriau prie arbatos puodelio - sveikiau, nei kava:)))

    AtsakytiPanaikinti
  5. Na taip, aš ir pati kavos negeriu, čia tik posakis, giliai įsišaknijęs manyje. :D

    Na, aš nuo mažens mėgau poeziją skaityt, tai prisirinkau nežaboto jausmingumo. Na, ir dar genai. Tačiau, žinok, dažnai tas jausmingumas yra žala tekstui. Skaitytojas pats turi kurti galvoje tuos jausmus, išskaityti iš kiekvieno veikėjo veiksmo, ką jis tuo metu jaučia. Aš tau baltu pavydu pavydžiu įdomaus siužeto kūrimo sugebėjimų. :) Turėsi išduot savo paslaptis. Papirksiu pyragu. :D

    AtsakytiPanaikinti
  6. Kūrybinių slapčių neišduodu net kankinama, o apie pyragą nė kalbos nėra:)) Esmė ta, kad savaime gaunasi. Kaip tau padeda eilėraščiai, taip aš idėjų semiuosi iš įvairių filmų, panašaus žanro knygų. Turiu masę iš kurios lipdau norimą ir dar nematytą formą:))
    Anyway, noriu pyrago ;] obuolių... karšto, su ledais :p

    AtsakytiPanaikinti