tag:blogger.com,1999:blog-65348151519728555672012-02-02T16:30:50.189+02:00this is my lifeDaliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.comBlogger621100tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-60023044359713159632012-01-31T00:27:00.001+02:002012-01-31T00:27:15.250+02:00

Vieneri metai. Metai nuo to, kai susikrovusi lagaminus įžengiau į Karmėlavos oro uostą. Metai nuo to, kai drebančiomis kojomis ir neramia širdimi painiais Gatwick'o oro uosto koridoriais žengiau į visišką nežinią. Tuo metu man, nemokančiai kalbėti, bijančiai, besigūžiančiai nuo visų nepažįstamų ir abejingų žmonių, nuo svetimo ir dar nepažinto pasaulio, darėsi bloga. Pykino tą pačią minutę,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-53352898642798633542011-11-23T01:21:00.000+02:002011-11-23T01:21:53.900+02:00

Visai neseniai stovėjau stotelėje ir laukiau savo autobuso. Belaukdama, kaip ir visada, stebėjau praeinančiuosius, nepiktybiškai, tiesiog patinka stebėti kitataučių ir kitų kultūrų elgesio ypatumus bei juos analizuoti. Kol įsispoksojau į vieno žmogelio prie galvos prilipdytą kepuraitę. Ne, jis ne babajus (taip čia vadinami visi, kurie atvyko iš pietų Azijos, ir kurie be jokios pagarbos šalia

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-82503531573654297812011-11-11T00:23:00.000+02:002011-11-11T00:23:13.379+02:00

Nesigailiu nieko. Tai mane labiausiai žudo. Žodžių, kurie, galbūt, tik netyčia išsprūdo. Minčių, kurios taip ir mirė neišsakytos. Kaip dažnai žmonės skaudina vieni kitus net nekreipdami į tai dėmesio. Kaip dažnai po tokių, kad ir menkų įdrėskimų, tampama žiauria kale, norinčia kuo skaudžiau įgelti ne tik kaltininkui, bet ir visai lyčiai. Kažkur labai labai giliai buvo pradėję judėti ledai.

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-11611212329050171312011-10-25T21:35:00.000+03:002011-10-25T21:35:59.906+03:00

Gali būti, kad kažkam atrodau šalta. Gali būti, kad kažkam atrodau pikta. Gali būti, kad kažkas mane tiesiog laiko kale. Bet supratau vieną, kad man tikrai nė velnio nerūpi, ką apie mane galvoja man nereikšmingi žmonės. Būdama čia, išmokau kaip niekad nekreipti dėmesio į pašalinius. O Jis man reikšmingas? Deja, bet... Ne. Kaip gali būti reikšmingas, kaip gali būti svarbus tas, kuriam esi

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-84723296505363286682011-10-22T21:34:00.000+03:002011-10-22T21:34:31.310+03:00

Kaip pamiršti tai, kas buvo taip gera? Kaip pamiršti tai, kas buvo taip gražu? Nors tik kelias minutes. Kaip ištrinti iš atminties viską, kas kelia ilgesį? Ir, svarbiausia, kaip ištrinti iš atminties žmogų, su kuriuo buvo gera? Nors tik kelias akimirkas...

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-49185350544013227602011-10-12T13:43:00.001+03:002011-10-12T13:44:47.446+03:00

Ar tai reiškia, kad dabar moku už kažkada padarytus klaidingus sprendimus? Ar tai reiškia, kad pasaulis man keršija už tai, kad kažkada norėjau dėmesio ir bandžiau neleistinai jį išsikovoti? Ar dėl to dabar žmonės žaidžia su manimi?Žinau, kad dariau blogai. Nežinau. Dabar jau nieko nebežinau. Visada stengiausi nesigailėti dėl savo žodžių ar veiksmų - geriau nuo to nebus, vis tiek tai jau

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-24359575038310645602011-09-30T22:40:00.001+03:002011-09-30T22:40:59.519+03:00

Gal per anksti? Bet tikiu.Gal per mažai? Bet žinau. Širdį užšaldžius lede Atverstą knygą rašau. Dar niekada gyvenime nesijaučiau taip gerai. Dar niekada nebuvau tokia laiminga. Lyg ir nėra pagrindo, bet tuo pačiu jo labai daug. Pagrindo, kurį renku iš mažyčių trupinėlių ir kuris suteikia tą laimę. Nežinau, ką darau, nežinau, kur veliuosi, ir juo labiau nežinau, kur visa ši situacija mane nuves,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-89539411221528585922011-08-30T23:23:00.000+03:002011-08-30T23:23:06.011+03:00

Kartojasi įprasta situacija:keli nuoširdūs žvilgsniai,keli nekalti apsikabinimai.Užtenka kelių šypsnių ar juoką keliančių pokalbių, kad suprastum, jog tas žmogus tau reiškia šiek tiek daugiau nei paprastą draugą. Po to seka dvejonės. Svarstymai, nepasitikėjimas savimi ir realios situacijos suvokimas. Žinai, kai jau kartą esi nusvilusi sparnus, bijai ir dar kartą tai patirti. Ar vėl verta

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-9689574940152488632011-08-24T02:26:00.000+03:002011-08-24T02:26:02.508+03:00

Noriu pasigirti, kad atradau naują obuolių pyrago receptą. Laurų sau neprisiimu, nes nežinau, gal toks receptas jau sklando žmonėse ar kokioje literatūroje, tačiau aš jo nemačiau ir dariau viską ''kaip pakliuvo". O viskas prasidėjo nuo to, kai man jau gyvenant čia, Anglijoje, pusseserė prasitarė, kad turi obuolienės ir niekas jos nevalgo. Sėdėjau sėdėjau, mąsčiau mąsčiau, kur būtų galima ją

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-12179701615376299172011-08-20T04:06:00.000+03:002011-08-20T04:06:49.092+03:00

Yra dalykų, kurie turi tarpusavio ryšį. Kurie asocijuojasi su vienu ar kitu gyvenimo epizodu, kurie visada kažką primena. Vieni kelią šypseną, tuo tarpu kiti skaudžiai gelia. Tai neišvengiama. Viena daina. Ji visada man primena Tave. Kai veždavai mane namo ir prašydavau ją perjungti, bet tu vis tiek sukdavai dainą iš naujo ir iš naujo. Prisimenu, pirmą kartą įjungiant, tu klausei manęs, ar man

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-81825656334315007772011-06-08T23:40:00.000+03:002011-06-08T23:40:03.358+03:00

Retai atrandu laiko prisėsti ir pasipasakoti sau. Per daug būnu pavargusi, tingiu kaboti prie kompo, nes randu įdomesnių užsiėmimų, o ir laiko tam lieka ne per daugiausiai. Myliu pavasarį čia. Myliu vasarą čia. Keista, nes jau apsipratau. Sakiau, kad man čia patinka? Myliu savo darbą - kuo niekada nebūčiau patikėjusi, kad atrasiu tokį. Negaliu būti liūdna, nes tada visi klausinėja, kur pamečiau

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-44197293524790261142011-05-06T23:31:00.000+03:002011-05-06T23:31:18.346+03:00

Pavasaris.  Kuriame pasaulio krašte bebūčiau, ką bedaryčiau, jis vis tiek ateina. Plieskia taip galingai, bloškia taip, kad vos gali įkvėpti. Nematai nieko ir kartu viską. Bet tuo pačiu metu džiaugiesi, nes seniai tokio pavasario neturėjai. Seniai nežiūrėjai į saulę, seniai taip gaiviai ir giliai nekvėpavai... Čia ne kalendorinis atgimimas. Čai emocinis pavasaris, kurio tiek metų nekenčiau,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-51065568803151505812011-03-18T22:45:00.000+02:002011-03-18T22:45:32.168+02:00

Ašmenys sminga į širdį.Rimbas paglosto nugarą.Skausmas pakerta kojas.Lūpos bučiuoja žemę.

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-63364224972155450372011-03-12T23:32:00.000+02:002011-03-12T23:32:27.170+02:00

Jau ko nepadariau būdama Lietuvoje, UK, sakiau sau, būtinai išbandysiu. Gerokai (kol kas mėnuo man jau reiškia gerokai) svetur apšilusi kojas, pradėjau pažindintis su tam tikrais veikėjais. Iš vieno nemažiau svarbaus piliečio esu girdėjusi apie labai gerbiamą draugelį Guinness, tad, pamaniau, kodėl man su juo nesusipažinus. Turiu pridurti, kad trauniojosi šis pilietis ir Lietuvoje, tik ten man

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-21284130098191749642011-03-10T22:36:00.000+02:002011-03-10T22:36:46.715+02:00

Šio įrašo nebūtų, jei ne vienas ultra super duper "nerealus" veikėjas. Viskas prasidėjo dar tada, kai aš tik atskridau į Crawley. Nespėjau reikiamai kojų apšilti, o mane jau vežė į costą (čia toks kavinių tinklas), į interviu. Tą dieną viskas baigėsi tuo, kad menedžeris R davė krūvą įvairiausių paukščių kalba (dar tada man ji taip ne tik atrodė, bet ir skambėjo) popierių, kurie, kaip vėliau

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-53325733301482193582011-02-19T23:50:00.000+02:002011-02-19T23:50:09.356+02:00

Trys savaitės. Kol kas tai tapo savotiški mini "jubiliejai", parodantys, kiek laiko praleidau Crawley. Dar savaitė ir skaičiavimas prasidės mėnesiais. Daugoka, kai beveik nieko neveiki. Bet visai mažai, kai suvoki, kad čia jautiesi kaip namie ir net nenori grįžti atgal. Kai akimirką pamąstai, kad tas laikas pralėkė taip greitai, kad atrodo jau visą amžinybę čia esi. Tik kad kas nors dar kokį

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-90238155257912778622011-01-28T09:41:00.000+02:002011-01-28T09:41:17.460+02:00

Pradėti krauti lagaminai, lengvas nerimas ir juoda nežinia. Atsisijojau daiktus, nusodinau mintis ir ramiai, beveik ramiai, prisėdu paskutiniam trumpam įrašui iš LT. Kaip keista. Kai sumąsčiau išvažiuoti, buvo dar rugsėjis ir atrodė viskas taip toli, o dabar - jau rytoj keliu sparnus į nežinią. Nežinomybė. Būtent tai manęs ten laukia, ir apart stogo virš galvos nieko daugiau neturiu. Bet, gal

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-47442980877423456442011-01-11T15:54:00.000+02:002011-01-11T15:54:49.175+02:00

Paskutinė mano darbo diena.  Visi, kas mane gerai pažįsta, žino, kad nekenčiu visko, kad dirbtina, suvaidinta ir kas dar vadinama lindimu šiknon. Taip pat ir viso to oficialumo bei sveikinimo iš reikalo "nes taip reikia".  O viskas vyksta taip: pasklinda elektroninis laiškas, ima barškėti piniginėje metaliukas, užsiregistruoji pas laiško adresatą. Taip supranti, kad sekančią dieną vyks kažkas "

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-1878357304388748162011-01-02T15:01:00.000+02:002011-01-02T15:01:05.504+02:00

Cha, šis įrašas turėjo būti kiek anksčiau. O gal jam kaip tik dabar atėjo pats laikas išvysti dienos šviesą. Dauguma skuba apžvelgti metus jiems besibaigiant, tarytum po dvylikos jau būtų nevalia galvoti apie praeitį. Aš visada mėgau tampyti likimą už ūsų. Kažkada mąsčiau, kad šie dešimtieji metai nebuvo tokie turiningi, kaip dar ankstesni, tačiau ir juose netrūko savotiškų "pasiekimų". Mečiau

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-36944453928852058012010-12-27T22:50:00.000+02:002010-12-27T22:50:59.001+02:00

 Mano gyvenimo liko 33 dienos. Kažkada buvo trys mėnesiai, buvo 42 dienos, o dabar dar kartą įsitikinau, kaip laikas pašėlusiai lekia. O tiek daug dar turiu padaryti: Dvi savaitės darbe (taip darbo sutarty numatyta). Savaitė atostogų (pagaliau pasidarysiu sau atostogas ir pailsėsiu. Aš ne arklys ir taip metus ariu diena dienon, išskyrus savaitgalius). Nusipirkti kuprinę. Atsiimti pasą.

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-88722530768931635112010-12-20T23:26:00.000+02:002010-12-20T23:26:19.566+02:00

Vienas tų vakarų, kai smegenis veikia alkoholis, bet taip norisi papostringauti.Apie bet ką, tuo pačiu apie daug ką.Supratau vieną dalyką: nesu aš alchemikas. Aš tas kukurūzų pardavėjas, turintis svajonę ir gyvenantis savo asmeninę legendą. Man nereikia lobio, nereikia aukso, kad būčiau laiminga. Man užtenka tik tikėti...Bet vis tiek tepu slides. Privalau. Jau turiu bilietą. Nors taip

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-20263041094419271132010-11-07T15:52:00.000+02:002010-11-07T15:52:48.385+02:00

Nuo ryto galvoje skamba kalėdinės dainos. Pasiilgau sniego. Pasiilgau šventinio periodo, viso šurmulio, jausmo ir mažo virpuliuko viduje, kurį sukelia pasiruošimas šventėms. Dovanų pirkimas paskutinę minutę, malimasis po prekybos centrus, kvepiantys imbieriniai sausainukai, karštas vynas su cinamonu ir citrinos griežinėliu, šviežutėlės iš pečiaus ištrauktos mamos keptos bulkos. Šios šventės bus

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-24229994659147375552010-10-10T17:19:00.000+03:002010-10-10T17:19:10.411+03:00

"Sekasi."Užblokavau internetinę bankininkystę. Ir vien todėl, kad saugumo sumetimais retai kur naudoju tą patį prisijungimo slaptažodį. Turint daug prieigų - natūralu, kad ilgainiui jie visi ima painiotis tarpusavy, o dar ta bankininkystė turi savo fantastišką perliuką - kas kažkiek laiko reikalauja pakeisti esamą slaptažodį. Tai kaip man tada jų visų nesupainioti?  "Pramoga"Visas savaitgalis

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-69719546007139516892010-10-03T22:07:00.000+03:002010-10-03T22:07:18.276+03:00

"Šiandien ne tavo diena" - taip pasakė mano draugė - sugyventinė - kambariokė - butokė (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) su savo antra puse, kai iš orkaitės ištraukiau nevykusiai iškepusį "pyragą" (o čia tinkamo pavadinimo neradau) ir "bandeles". Aš ir pati tą žinojau, kad nepavyks, dar prieš pradedant kepti - tingėjau ilgai terliotis su tešla, kočėlu ir miltais. Pagal planą turėjau kepti

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-32061828223484337732010-09-29T21:55:00.000+03:002010-09-29T21:55:32.863+03:00

  Keičiasi pasaulis.Ne.Keičiasi žmonės. Keitiesi tu, keičiuosi aš. Ateina laikas paminti senus principus, nusistovėjusias vertybes, paminti su idealizmu sumišusį išdidumą ir keistis vardan savo sveikatos ir ateities. Vieną dieną, jau žinodamas savo esamą situaciją, prieini kryžkelę ir pamatai du kelius: lygų ir nusistovėjusį, bei vingiuotą, duobėtą, vietomis siaurėjantį ir kone išnykstantį, 

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-84618634315466476122010-09-07T22:02:00.000+03:002010-09-07T22:02:26.852+03:00

 "Maldauju, jei gali, tapk kaulu ciulpu donore.Mano teveliui lb blogai...be transplantacijos jis neisgyvens...;((( " Tai buvo pirmoji šiandien gauta pagalbos šauksmo žinutė iš mano geriausios draugės. Tada dar nesupratau, kas vyksta, o gal giliausioje smegenų žievės rievėje ir supratau, tik blaivus protas blokavo realų ir kone rėkiantį faktą. Esi įpratęs, kad blogiausi dalykai vyksta

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-82320845454140415432010-09-03T23:05:00.000+03:002010-09-03T23:05:44.875+03:00

Liko 10 dienų. Ir nė vieno klausimo. 1,5 savaitės. Ir noras peršokti dieną. Keista, bet šįkart laukiu:)

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-84670237424700907262010-08-29T13:25:00.000+03:002010-08-29T13:25:20.301+03:00

Šis tas, visai netikėtai gimusio mano galvoje darbo metu. Tiksliau blykstelėjo tarytum seniai pamiršta fotografija, kurįą pabandžiau aprašyti ir šiek tiek išplėsti. Nuo to gimė nauja trumpa istorija, kuri galbūt išsiplės:) Vietoj prologoSmėlėtas pajūrio krantas tapo jos naktiniu prieglobsčiu. Kasnakt, šviečiant pilnačiai ar dylant mėnuliui, mergina susirangydavo smėlyje, kvėpuodavo sūriu bangų

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-59340942693476579282010-08-01T23:10:00.002+03:002010-08-01T23:42:16.364+03:00

Mano mylimiausia futbolo komanda laimėjo Pasaulio čempionatą. Jais tikėjau nuo pat pradžių.Mano mylima Lietuvos jaunių krepšinio rinktinė tapo Europos senojo žemyno. čempione Jais lygiai taip pat nė trupučiu nesuabejojau ir nepalioviau tikėti.Ar bus trečias kartas? Ar mano mylima Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimės Pasaulio čempionatą? Tik nelygu, kaip stipriai aš ją palaikau ir kaip stipriai

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-37808862318509500162010-07-27T22:33:00.000+03:002010-07-27T22:33:46.752+03:00

 Sakykim, tai ketvirtas kartas. NemelavoKeli metai atgal tokie poelgiai mane stipriai paveikdavo. Nesvarbu, kiek būtų nueita, kaip tai būtų padaryta - skaudėdavo. Dabar? Per tuos kelerius metus sąlyginai pripratau prie tokio elgesio, užsiauginau tam beveik atsparią odą ir nebe įsivaizduoju, kad įmanoma kitaip. Priešingai, ilgainiui net pradedu laukti to paties, o kai įvyksta, tarytum atsikvepiu -

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-8894496414328211812010-07-13T22:33:00.000+03:002010-07-13T22:33:26.441+03:00

Kažkada labai seniai girdėjau istoriją. Sutrumpintai ji skamba maždaug taip: Kažkurioje Lietuvos dalyje gyveno mergina. Su tėvais nesutarė, draugų nedaug turėjo. Kai jai būdavo liūdna, nesisekdavo ar tiesiog apimdavo neigiamos emocijos, paimdavo švarų baltą lapą, rašiklį ir išliedavo ten visas savo mintis, tuometinę savijautą, pyktį, gal nusivylimą. Lapą įdėdavo į voką. Užklijuodavo pašto ženklą.

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-87239775780606064582010-06-29T22:28:00.001+03:002010-06-29T22:31:14.874+03:00

 Jaučiuosi taip, lyg ir vėl būčiau nuleidusi puslitriuką kraujo. Dar matosi adatos dūris alkūnėje. Du puodeliai kavos + Puodelis puskavinės chemijos (3in1) + Skardinė RedBull = Arkliška dozė kofeino. Aš sakiau, kad manęs energetiniai gėrimai neveikia? Deja, veikia. O kaip darbingumas pakyla - sukuosi kaip vijurkas. Kreivai žiūrėdavau į tuos gazuotus gėrimėlius skardinėse. Iki šiandien, nes pirmą

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-15013201520965175332010-06-17T23:25:00.001+03:002010-06-20T17:13:46.281+03:00

 2/3 tiesos, 1/3 melo. Vieną gražaus savaitgalio dieną susimečiau į kuprinę nuo nešiojimo aptriušusį sąsiuvinį su automatiniu pieštuku ir išsigrūdau į Sereikiškių parką gaudyti paklydėlių Mūzų. Kitaip sakant, semtis kūrybinio įkvėpimo. Nenustebau, neradusi nė vieno laisvo suolelio, mintyse plūdausi, kad nepaėmiau dekio, tad tarp vaikais apsikrovusių šeimų ir neseniai susimetusių jauniklių

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-52947363248623494072010-06-10T20:59:00.002+03:002010-06-19T21:30:25.301+03:00

Pasiimk mane kartu ten, kur šešėliai sklando, Ten, kur nakties košmarai virpina akis. Tu pasiimk mane kartu, kur tyliai gęsta ryto žvakės, O medžiuos trankiai groja apverkta mirtis. Tu vyk mane iš ten, kur saulė horizonte kyla, Kur bunda naujas rytas, apdergtas laku. Tu vyk mane iš ten, kur vėjo nukarpytos smilgos, O paukščiai gergždžia užkimusiu balsu. Aš sugrįžau iš ten, kur visos celės

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-12367699496679253712010-06-07T22:00:00.002+03:002010-06-20T17:22:14.323+03:00

Būna dienų, kai važiuoju pro šalį ir nė nepakeliu akių į dangaus mėlyje tviskančius bokštus, į languose dėmesį traukiančius vaivorykštės spalvų vitražus, į didingai, lyg gyvybę atiduoti pasiryžę sargai prie miesto vartų, duris saugančias kolonas. Tik laikrodžio rodyklei peržengus naujos valandos slenkstį ir pasigirdus pirmiesiems gaudžiančio varpo akordams, suprantu, šalia ko esu.Būna dienų, kai

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-53775409492843095412010-06-02T22:26:00.000+03:002010-06-02T22:26:19.134+03:00

Surinkau išbarstytas žvaigždes,Kai begėdis mėnulis užmigoIr pakrantėmis brėkšdamos kilo,Plukdant klegesį ryto auksinioSaulės kasos pažiro. Surašiau nutylėtus žodžius,Kur lindėjo giliai prirakinti,Dar nespėjus žmonėms sunaikinti,Nešant fakelus degančio rytoMan į delną nukrito.

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-26051026509629302212010-05-26T22:54:00.002+03:002010-06-20T17:23:37.704+03:00

Didžioji dalis Europos gegužės mėnesį kone kraustosi iš proto belaukdami šio konkurso. Lietuva ne išimtis. Jau po naujųjų vyksta dalyvių atrankos, diskusijos temomis: Kaip parašyti Eurovizinę dainą? Kas yra Eurovizinė daina? Ar yra nusistovėjęs Eurovizinės dainos šablonas?Kelis mėnesius iki konkurso verda aršūs pokalbiai interneto kavinėse, spaudoje, televizijoje. Visą tą laiką keliama įtampa,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-49767008498129816652010-04-29T19:51:00.000+03:002010-04-29T19:51:22.295+03:00

Gana seniai, jau gal kokius metus naudoju šią frazę. Skelbdavau ją, kai savaitgaliais išvažiuodavau namo, į kaimą, kur išties, apart televizijos ir mobilaus telefono, nėra jokio kito ryšio su pasauliu. Parašydavau Skype, Facebook'e, kad manęs tikrai nėra, kad mano kontaktų sąrašuose esantys žmonės nesivargintų rašydami bei nesinervintų laukdami neįmanomo atsakymo. Iki šiol tai buvo tik sausas,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-49637745802301106902010-04-28T21:50:00.002+03:002010-04-28T22:22:31.211+03:00

Šaltas vanduo šiek tiek įnešė blaivaus proto, tačiau galvos skausmas, rodos, tik stiprėjo ir be aspirino tabletės  ji neišgyvens. Neradusi vaistinėlėje jokių skausmą malšinančių vaistų, įsisuko į chalatą ir nušlepsėjo į virtuvę, kur kas rytą gerdavo kavą. Virtuvėje dar nepragertus Kamilės uoslės receptorius palietė klaikus ore tvyrančio alkoholio ir pūvančių maisto atliekų dvokas, priminęs jai,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-34649013777062161872010-04-21T21:08:00.001+03:002010-04-21T21:09:58.316+03:00

Atradau siūlo galą. Supratau, ko noriu iš šio kūrinio. Išsiaiškinau ir susitariau su savimi, koks jis turi būti ir kaip turi atrodyti, nes pirmoji jo versija, tiksliau rašymo stilius buvo per sunkus, per griežtas. Gal ir įdomus, būtinai kada nors tokį dar išplėtosiu, bet dabar norėjosi paprastumo. Bus po nedaug. Darbe sumąstau, vakare kiek spėju perrašau. Nėra tiek laisvo laiko, kad sėsčiau ir

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-47700533949249049532010-04-17T16:29:00.001+03:002010-04-18T18:42:06.900+03:00

Praėjo jau du metai, bet aš vis dar girdžiu jį kumščiu beldžiant į sieną. Aš vis dar girdžiu vakarais prie laukujų durų trepsinčius guminius botus, bandant nukratyti nuo jų purvą. Aš vis dar krūpteliu netyčia stipriau trinktelėjus durimis. Vis dar instinktyviai užspaudžiu ausis ir užmerkiu akis, kai kas nors pykstasi ir šaukia. Norisi skradžiai žemę prasmegti.Kiek dabar reikia pastangų, kad dėl

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-22979098970667470422010-04-13T20:40:00.001+03:002010-04-18T18:41:08.255+03:00

Koks tu lietuvis, jei tavo pavardė rašoma ne lietuviškais rašmenimis, ir, koks tu užsienietis, jei tavo pase puikuojasi tautybė - lietuvis? Labai džiaugiuosi, kad seimas nepriėmė įstatymo lenkiškas pavardes rašyto originalo rašmenimis. Tikiuosi ir nepriims jo. Kas norėtų knaisiotis klaviatūroje ieškant visokių neaiškių raidžių? Aš ne. Jau dabar siuntu, kai tenka šifruoti rašytinę kirilicą, nes

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-55191889644084860112010-04-12T20:38:00.001+03:002010-04-18T18:40:14.952+03:00

Tikriausiai visiems yra žinomas jau legendinis filmo personažas Grinčas ir jo vagiamos Kalėdos. Taip, tai tas pats didelis, gaurais apaugęs, be proto ilgais nagais ir milžiniškomis pėdomis žalias žmogėnas. Na, tiksliau kasiukas, juk taip vadinami to miestelio gyventojai... Bet ne apie tai. Keistai, kad tokią gražią ir šiltą pavasario dieną prisiminiau būtent šį filmą. Nors ne. Man visiškai

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-71261701760437470682010-04-06T22:22:00.001+03:002010-04-18T18:39:16.008+03:00

Iki skausmo užuodžiu kepamų bulkų kvapą. Juntamą tik du kartus metuose, šv, Kūčių ir šv. Velykų išvakarėse. Nuo mažumės, jis įaugęs manajame kraujyje. Bet gaila, kad kasmet vis labiau sklaidosi ir vis mažiau jo išlieka.. To tyro, mielėmis ir duonkepe krosnimi atsiduodančių, mamos šviežiai iškeptų bulkų kvapo.  Didžausias šv. Velykų džiaugsmas man būdavo ir liko kiaušinių marginimas. Kiek tik

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-13043776509394204412010-03-28T12:35:00.002+03:002010-04-18T18:38:10.251+03:00

 Kiek kartų ankščiau nurašydavau ją į popieriaus lapą, šis vis kažkur pasimesdavo. O man tokia graži. Jis keliavo iš šalies į šalį, iš žemės į smėlį kiekvienoje vietoje, kur apsistodavo praleisdamas tris dienas. „Nes tai – laikas sušilti“ - taip jam tarė koralai, kai pirmą kartą bandė perbristi jūrą pas savo moterį. Tiesa, tuomet jam buvo šešeri, o moteriai nežinia kiek – per jūrą nesimatė. Jau

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-50174489017911559682010-03-23T22:45:00.001+02:002010-04-18T18:36:36.718+03:00

Vieni žmonės būna natūraliai draugiški; kiti dirbtinai linksmi; treti - prislėgti ir liūdni, gal susimąstę, gal užsimiegoję; dar kiti susiraukę, kaip viena gera vieta, o jų žvilgsnio užtektų pritrenkti tave prie sienos. Vieni su tavimi pasisveikina natūraliai, draugiškai šypsodamiesi, kiti vos išspaudžia dirbtinę šypseną, treti visada sveikinasi, nes to reikalauja etiketas. Dar yra tokių, kurie

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-29843376522478179132010-03-21T19:47:00.001+02:002010-04-18T18:35:32.291+03:00

Prabėgo dar vienas savaitgalis, per kurį nieko doro nenuveikiau. Iš tiesų, koks čia savaitgalis, kai šeštadienį visą dieną teko prasėdėti darbe, o šįryt, po šešių dienų darbo savaitės, iš lovos tesugebėjau išsiropšti, kai jau reikėjo valgyti pietus. Gal taip tik geriau - sutaupiau maisto.   Prabudusi supratau vieną dalyką - nemėgstu kovo mėnesio. Tirpstantis sniegas, ūkanotas dangus, pliaupiantis

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-72514723161404214412010-03-10T22:42:00.001+02:002010-04-18T18:34:24.471+03:00

Seniai nebuvo taip gera:) Ir seniai nebuvau tokia laiminga. Nors materialaus pagrindo, kuris dažniausiai priverčia žmones pasijausti laimingesniais, nėra - atlyginimo nepervedė, o piniginėje barška tik vargani keli litai kelionei namo. Pridursiu - tik į vieną pusę, nežinau, kaip grįšiu atgal :D Tačiau vistiek esu laiminga, kaip niekada. Visa ši savaitė, bent ta pusė, kuri spėjo prabėgti, kažkuo

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-62078924677042404372010-03-07T17:22:00.002+02:002010-04-18T18:33:18.087+03:00

Meluojam.Kiekviename žingsnyje meluojam.Mes meluojame patys sau. Užsidedame tobulą kaukę, pasislepiame tvirtame chitino skafandre. Kad niekas mūsų neįskaudintų, kad neatvertų senų žaizdų. Mes tobulai apsimetinėjame prieš kitus, kad mums niekas nesvarbu, kad nesigailime nieko buvusio, kad ir vieni esame laimingi, kad ir vieniems mums gerai... Šypsena nedingsta nuo veido, o kandus sarkazmas tampa

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-37822464365562232772010-02-21T22:44:00.002+02:002010-04-18T18:32:29.777+03:00

2132 m.  balandžio 15 d. 7:15 am. Klaipėda Dovilas susikaupęs mindžikavo miegamajame, laukdamas, kol ji išlįs iš vonios kambario. - Kamile, paskubėk, man reikia į darbą!- Neigiamas, - sušnabždėjo, atsirėmusi į vonios durų staktą. Jam akmuo nuo širdies nukrito ir jis lengvai atsiduso. Dovilas visada puikiai sugebėjo reikiamu metu užmaskuoti tikrąsias emocijas ir lyg vienišas aktorius scenoje

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-77693261886000104092010-02-18T22:39:00.001+02:002010-04-18T18:31:41.280+03:00

Dirbtinės šypsenos, šalti žvilgsniai. Apgaulingi jausmai, klanai pykčių. Lašas švelnumo. Netikras juokas. Priverstinės emocijos - jautiesi "lochas". Verkia tikėjimas, tyli kantrybė. Užslėptas gėris. Gėla plieninė. Plazda likimas. Dūžta svajonė. Krenta vitražas - sielos dėlionė. Lyja lašai. Trūksta vilties. Rėžis ant stiklo be priežasties.

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-81589856084693862962010-02-09T12:25:00.001+02:002010-04-18T18:30:32.104+03:00

Pasiilgau pavasario. Pasiilgau žalios žolės, sprogstančių pumpurų, klegančių paukščių, spindinčios šiltos saulės... Pasiilgau mėlynų žibučių pamiškėje, besiskleidžiančių "kačiukų" karklo krūme, geltonų šalpusnių pakelėse, baltų snieguolių dar apsnigtame gėlyne... Aš jau pasiilgau:)

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-67993939866369966572010-02-01T13:23:00.001+02:002010-04-18T18:29:10.856+03:00

Toks buvo mano pirmas tokio pobūdžio kūrinukas, t.y. ne eiliuotas, nes iki tol rašiau tik rimuodama. Nė nežinau, kiek jam metų. Tuo metu dar nesistengiau parašyti kažko įspūdingo. Tiesiog norėjau popieriuje užfiksuoti tikrus išgyvenimus. Taip! Tai iš tiesų vyko mano gyvenime. Tačiau ne viskas. Dalis epizodų šiuose lapuose yra tikra, dalis išgalvota (kaip ir vardai, išskyrus mano). Bet spręskite

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-14109487173115979292010-01-31T22:22:00.001+02:002010-04-18T18:28:12.102+03:00

Varganas praeivis. Užpustytos pėdos. Leidžias horizonte saulė raudona. Tyliai žybsi žvaigždės. Rytuos mėnuo teka. Pasiklydo žemėj siela vieniša. Taip būna, kai nesusitari su protu ir bandai per prievartą išspausti kažką "iš širdies". Padrikos mintys. Sugalvojau eilutę. Kol išsitraukiau rašymo priemonę ir sąsiuvinį, ji dingo. Išgaravo. Ją užpustė. Ji pasiklydo smegenų žievės vingiuose. Ištirpo

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-36132516570989925012010-01-26T22:57:00.001+02:002010-04-18T18:27:10.141+03:00

Kartais, ne kartais, pakankamai dažnai pati savęs nesuprantu. Tai ko norėt, kad kiti mane suprastų. Kiekviena kūno ląstelė plešia mane į savo pusę, o begaliniai norai netelpa galvoje. Norisi pasidalinti į tūkstančius dalių, kad kiekvienam manęs užtektų, ir tuo pačiu įlįsti į tvirtą chitino kiautą, kad niekas neperplėštų. Ir vis dažniau kaip senučiukė močiutė atsigręžiu į praeitį, sakydama: kaip

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-43899750576292811302010-01-23T20:36:00.002+02:002010-04-18T18:25:35.210+03:00

Ar jums kada nors yra tekę kalbėti su mirusiais? Ar kada nors buvo kilęs toks noras, gal "poreikis"?.. Šiandien - lygiai du metai, kai nebėra tėčio. Stovėjau viena prie jo kapo, stebėjau degančias žvakutes ir bandžiau mintyse suregzti bent kažkokį sakinį. Gerklės negraužė ašarų gniutulas, nebuvo nei labai liūdna, nei džiugu. Tvyrojo ramybė. Seniai susitaikiau su faktu, kad taip visiems geriau.

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-69236042681309580272010-01-11T20:26:00.003+02:002010-04-18T18:22:58.048+03:00

Kelias dienas gyvenu "užsikabliavusi" vienos dainos: Gyvenime būna labai šviesios naktys Lig ryto siūbuoja naktelės žiedai Naktelės žiedai - dangaus pakraščiais Skiauterių baltų pilna siūbavimo. Kada gi paliausi, širdele manoji Siūbuot, siūbuoti naktelės žiedais? Siūbuoti naktelės žiedais, Naktelės žiedais. Pjaučiau, pripjaučiau žiedų baltųjų Kuomet pasiilgstu skaistaus šviesumo Šviesiu,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-84618523289102776422010-01-06T14:07:00.001+02:002010-04-18T18:21:48.931+03:00

Statistika: - Parašytas ir apsigintas bakalaurinis -> gautas diplomas; - Perskaityta "n" vadovėlių; - Perskaityta 18 knygų; - Parašytas pirmas "rimtas" kūrinys; - Kelionė į Lenkiją; - Pusmetis kankinimosi magistrantūroj; - Pirmas nerimtai rimtas bučkis. Analizė: Pasiekimai. Per ilgas kančias ir nemigo naktis (išties nemigo, nes buvo naktų, kai bluostą sudėdavau vos vienai valandai ir tik tam,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-43021440987465699282010-01-04T17:12:00.001+02:002010-04-18T18:21:02.232+03:00

Jau seniai bandau negraužti savęs dėl visų klaidų, pasakytų žodžių, atliktų/neatliktų darbų. Juk vis tiek laiko neatsuksi atgal ir nieko nebepakeisi, tačiau iš visko gali pasimokyti, kad ateityje vėl netektų dėl to paties grūzintis. Sekasi, sakyčiau, neblogai, kol aplinkiniai nepradeda už mane bijoti labiau, nei aš pati. Stengiuosi išlikti rami. Tada atrodau pikta... Bet aš tik kiekvieną

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-28218152677017965742010-01-03T10:57:00.001+02:002010-04-18T18:18:40.232+03:00

Atėjus naujiesiems, į mano smegeninę pūstelėjo šviežias gūsis blaivų minčių. Nieko nuostabaus, kad kilo noras viską pradėti iš pradžių. Tiksliau įterpti naujų epizodų, naujų personažų, viską šiek tiek praplėsti. Nors kažkam tai jau bus skaityta ir pažįstama, bet tai pačių pradžia:] Prologas Jis sukandęs dantis tyliai suinkštė iš skausmo kaip paspirtas šunytis ir tą pačią akimirką prie skruosto

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-57326247258822586552009-12-28T22:09:00.002+02:002010-04-18T18:19:58.365+03:00

Tarpinė stotelė tarp didžiausių metų švenčių. Praėjo vienos, ant nosies kitos...Lyg tyčia winamp'as perjungė legendinę ABBA dainą "Happy New Year". Keista, bet ši melodija dar nuo vaikystės man kelia liūdesį. Ir dabar, sėdžiu barškindama klaviatūrą, o akyse iškyla šabloniniai prisiminimai: žybsinti Kalėdų eglutė, rankoj taurė sulčių, vėliau ir šampano, ir laukimas kažko Tokio, kažko nepaprasto,

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6534815151972855567.post-83520926700248954792009-12-22T13:58:00.002+02:002010-04-18T18:11:49.854+03:00

        Labai norėjau šiandien kažką nuveikti. "Kažką" - toks nekonkretus išsireiškimas, tačiau manojoje puodynėje ant pečių joks aiškus šios dienos tikslas ir nesisuko. Taigi, iš neturėjimo ką veikti, atsiradau čia. Pabodo senasis blogas, panorau keistis, ištroškau naujovių ir didesnės saviraiškos laisvės... Tačiau šiuo metu visiškai nėra minčių net eilinei sapalionei:/ Tad kviečiu apsilankyti

Daliahttp://www.blogger.com/profile/03063498426271884945noreply@blogger.com2