šeštadienis, birželio 02, 2012

Apie Tave

 Kažkada labai seniai atrasti žodžiai giliai įsismelkė į pasąmonę su maža viltimi, kad kada nors aš drąsiai galėsiu juos išsakyti tam, kas bus to vertas. Žodžiai, kurie iki šiol ir tebuvo tik žodžiai, kol nepradėjai jausti, mąstyti, pavydėti. Žodžiai, kurie įgavo prasmę.

Kas yra Meilė?..
Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes..
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu
Ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jo vardą,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai visiška dvasios ramybė, po aistra varginančios nakties,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jo daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jam užtrukus grįžti…
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti jį miegantį,
Tai gebėjimas pažinti jo žingsnius laiptinėje,
Tai nepasotinamas jo kūno, balso, kvapo troškulys,
Tai noras drauge tylėti,
Tai gebėjimas neatsiminti, kada baigėsi miegas ir prasideda glamonės,
Tai laiškeliai vonioj ant veidrodžio,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai noras nubudus įsitikinti, kad jis šalia,
Tai skambutis jam į darbą, neturint ką pasakyti,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas….