ketvirtadienis, kovo 29, 2012

Skęstu

O kas sakė, kad bus lengva? Gyvenimas visada buvo ir bus negailestingas savo išbandymais. "Juk kitaip būtų neįdomu gyventi", - sako optimistas. " Aš jau nesugebu visko pakelti", - atliepia pesimistas. Tik kur šioje situacijoje esu aš? 
Protas kaunasi su vidiniu balsu. Seni skaudūs praeities įvykiai bando užgožti trapų vos turimą tikėjimą. Ledas neišlaikė ir įkritau į visą kaustantį ledinį vandenį. Tiksliau pati treptelėjau koja. Specialiai, kad įkrisčiau. Nes nesugebėjau ilgiau balansuoti tarp dviejų ribų su nežinomybe. Šalta ir nepakeliamai gelia. Plaučiai prisipildė vandens. Širdis, rodos, apmirė ir vėl pasiruošė užsirakinti kiaute, kurį šis pavasaris taip greitai sugebėjo suskaldyti.
Noriu tikėti, kad mane ištrauks iš to vandens. Kad vėl galėsiu lengvai įkvėpti tyro oro. Tik kuo greičiau laikas eina, tuo labiau grįmztu į dugną.

trečiadienis, kovo 21, 2012

Keistai

 
Keistas pavasaris. Keistas, nes nebesuvokiu, kas vyksta su manimi ir aplinkui mane. Nespėju sekti įvykių ir suvokti jų reikšmės. Bet vis tiek viskas vyksta per lėtai. Arba reikia būti drąsesnei ir veikti nieko nelaukiant.
Viena draugė labai gerai pasakė: "tikėk tuo, ko nėra, tam, kad būtų". Aš tikiu, aš tikrai tikiu. Tik gal mano vienos tikėjimo nepakanka.
Anyway
Eilinis minčių kratinys...